- paplepėjimas
- paplepė́jimas dkt. Išsikalbė́jimas, paplepė́jimas apie nereikšmi̇̀ngus dalykùs kar̃tais neįtikė́tinai pagẽrina núotaiką.
.
.
paplepėjimas — sm. (1) → paplepėti 1: Tai tik paplepėjimas, bet ne kolūkio organizavimas (sov.) sp. | refl.: Tas pokalbis buvo daugiau panašus į kokį šiaip popietinį pasiplepėjimą rš. plepėjimas; išplepėjimas; paplepėjimas; praplepėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išplepėjimas — sm. (1) 1. refl. → išplepėti 1 (refl.): Par tą savo išsiplepėjimą ir įkliuvo Vvr. 2. sugebėjimas plepėti: Turia didelį išplepėjimą, bet sunku įplepinti be šnapšės Šts. plepėjimas; išplepėjimas; paplepėjimas; praplepėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
plepėjimas — sm. (1) 1. K, I → plepėti 1: Ale tas plepėjimas tamstai patinka Pvn. Visur girdime moterų plepėjimą, vaikų šauksmus rš. 2. išgalvotas pasakojimas, plepalas: Tie aitvarai, marod, tik toks senųjų plepėjimas Grš. plepėjimas; išplepėjimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
praplepėjimas — sm. (1) gandas, paskala: Mat buvo toks praplepėjimas, ka nesikeis kapeikos Brž. plepėjimas; išplepėjimas; paplepėjimas; praplepėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language